stakulis

"Stakulis" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis storą, nevikrų žmogų arba buką, nerangų asmenį. Dažnai vartojamas kaip neigiamas apibūdinimas.

Pavyzdžiai:
1. Koks stakulis – užsimerkęs eina per gatvę! (apie nerangų žmogų).
2. Jis storas kaip stakulis. (apie fizinį apvalumą).
3. Ne stakulis, kad nesuprastų paprastos užduoties. (priešpastatant bukumui).

Sinonimai: bukis, nerangius, apsnūdęs, trinkas.

Pavardės: Stakūlis

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stakulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Stakulis" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis storą, nevikrų žmogų arba buką, nerangų asmenį. Dažnai vartojamas kaip neigiamas apibūdinimas. Pavyzdžiai: 1. Koks stakulis – užsimerkęs eina per gatvę! (apie nerangų žmogų). 2. Jis storas kaip stakulis. (apie fizinį apvalumą). 3. Ne stakulis, kad nesuprastų paprastos užduoties. (priešpastatant bukumui). Sinonimai: bukis, nerangius, apsnūdęs, trinkas.