staibukaulis

Staibukaulis – tai stačias, bešakis kamienas, dažniausiai apibūdinantis jaunus medžius (pvz., eglutes, pušytes), kurie dar neįgavo šakų arba yra apatinėmis šakomis netekę.

Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Miške auga daug eglučių staibukaučių.
2. Po kirtimo liko tik pušų staibukauliai.
3. Kalno šlaite stovi beržų staibukauliai.

Trumpai: Terminas vartojamas miškininkystėje ir kalbant apie jaunus ar apatinių šakų netekusius medžius.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staibukaulis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Staibukaulis – tai stačias, bešakis kamienas, dažniausiai apibūdinantis jaunus medžius (pvz., eglutes, pušytes), kurie dar neįgavo šakų arba yra apatinėmis šakomis netekę. Pavyzdžiai vartosenoje: 1. Miške auga daug eglučių staibukaučių. 2. Po kirtimo liko tik pušų staibukauliai. 3. Kalno šlaite stovi beržų staibukauliai. Trumpai: Terminas vartojamas miškininkystėje ir kalbant apie jaunus ar apatinių šakų netekusius medžius.