„Stačiukoti“ – šnekamojoje kalboje reiškia stovėti tiesiai, nepajudant, dažnai su neigiama konotacija (pvz., be jokio tikslo, nerangiai, per ilgai).
Pavyzdžiai:
1. Visą pamoką stačiukojo prie durų, nieko nedarydamas.
2. Nustok stačiuokoti vidury kambario – arba sėsk, arba eik.
3. Jis ten stačiukojo valandą, kol suprato, kad niekas neatėis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.