stačiatikybė

Stačiatikybė – tai krikščioniškosios tikybos atšaka, kilusi iš Rytų Romos imperijos (Bizantijos). Pagrindinis skirtumas nuo katalikybės – atsiskyrimas nuo Romos popiežiaus autoriteto 1053 m. (Didysis schizmas).

Pagrindiniai bruožai:
- Vadovauja patriarchai (pvz., Konstantinopolio, Maskvos).
- Liturgija vykdoma vietine kalba.
- Išpažįsta tik pirmuosius 7 visuotinius bažnyčios susirinkimus.
- Ikonų pagarba, bet ne skulptūrų.
- Dvasininkai gali būti vedę (iki vyskupijos).

Pavyzdžiai šalių:
- Rusija, Graikija, Rumunija, Bulgarija, Serbija, Ukraina, Gruzija.

Stačiatikių bažnyčios: Rusijos stačiatikių, Graikijos stačiatikių, Konstantinopolio patriarchatas ir kt.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staciatikybe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkas
© 2020 - 2026 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė