stabarėjimas

Stabarėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis stovėti be judėjimo, sustoti vietoje, užšalti (pvz., iš staigaus išgąsčio, susimąstymo).

Pavyzdžiai:
1. Išgąsčio – Jis stabarėjo, pamatęs gyvatę.
2. Nuostabos – Vaikai stabarėjo, matydami stebuklą.
3. Nežinojimo – Klausęs sudėtingo klausimo, mokinys stabarėjo.

Sinonimai: sustingti, sušalti vietoje, apstoti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stabarejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Stabarėjimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis stovėti be judėjimo, sustoti vietoje, užšalti (pvz., iš staigaus išgąsčio, susimąstymo). Pavyzdžiai: 1. Išgąsčio – Jis stabarėjo, pamatęs gyvatę. 2. Nuostabos – Vaikai stabarėjo, matydami stebuklą. 3. Nežinojimo – Klausęs sudėtingo klausimo, mokinys stabarėjo. Sinonimai: sustingti, sušalti vietoje, apstoti.