srubà.
1. sriuba 1: Be duonos valgo vien srùbą. Beširdė šeimininkė liepė mane. srubai papjauti. Pieno sruba. Laiški srubà tų grikių. Kalnavertis įpylė srubos. Kad rengei ant žuvies, renk ir ant srubos. Kad liesa mėsa, liesa ir srubà. Kiekviena žuvelė nuverda savo srubelę. Kokia mėsa, tokia sruba. Sruba vis mėsą seka. Pigi žuvis – šunie srubà.
2. koks nors skystis: Yr [grietinėje] srubõs (išrūgų) – sviesto nepadarau. Molį su actu dėjau an kojų, i ta srubà (pūliai) bėgo i bėgo. Ne srubõs, nieko iš tų uogų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.