Sodva – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia nuodėmę, kaltę, nusikaltimą arba bausmę už nuodėmę/nusikaltimą.
Vartotas daugiausia senuosiuose raštuose, sakmėse, liaudies dainose.
Pavyzdžiai:
1. “Aš tavo sodvą nuplėšiu” („aš tavo nuodėmes atleisiu“).
2. “Sodvą už savo darbus pats turi nešti” („už savo nusikaltimus pats turi atsakyti“).
3. “Kokia sodva už tą žmogų!” („kokia bausmė / kančia už tą žmogų!“).
Sinonimai: nuodėmė, kaltė, nusikaltimas, bausmė.
Šiuolaikinėje kalboje beveik nevartojamas, išlikęs tik senojoje literatūroje ar tautosakoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.