„Snapelis“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis trumpą, greitą (dažniausiai smūginį) judesį ar garsą, pvz., piršto trūkčiojimą, užtrauktuko atsidarymą, lūžtančios šakos garsą. Taip pat gali reikšti nedidelį kiekį („snapelis alaus“ – mažas gurkšnis).
Pavyzdžiai:
1. Jis atidarė snapeliu užtrauktuką.
2. Išgirdo medžio lūžimo snapelį.
3. Išgerkime snapelį kavos!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.