smuikius

„Smuikius“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, neįspūdingą, paprastą daiktą, dažniausiai su neigiamu atspalviu (panašus į „niekuris“, „niekniekis“).

Pavyzdžiai:
1. „Ką tu ten laikai – kokį smuikių?“ (apie nedidelį, bevertį daiktą).
2. „Užuot gera knyga, nusipirkau kažkokį smuikių.“ (apie nekokybišką, nusivyliančią prekę).
3. „Tas jo telefonas – tik smuikius, greitai sulūžo.“ (apie trapų, menką daiktą).

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač kritiškai ar paniekiai nusakant objektą.

Įrašas
Paaiškinimas	„Smuikius“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, neįspūdingą, paprastą daiktą, dažniausiai su neigiamu atspalviu (panašus į „niekuris“, „niekniekis“). Pavyzdžiai: 1. „Ką tu ten laikai – kokį smuikių?“ (apie nedidelį, bevertį daiktą). 2. „Užuot gera knyga, nusipirkau kažkokį smuikių.“ (apie nekokybišką, nusivyliančią prekę). 3. „Tas jo telefonas – tik smuikius, greitai sulūžo.“ (apie trapų, menką daiktą). Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje, ypač kritiškai ar paniekiai nusakant objektą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.