smuikavimas

Smuikavimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įtikinėjimą, melagingą kalbėjimą ar veiksmus, siekiant ką nors išgauti, apgauti ar sužavėti. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiama konotacija.

Pagrindinės reikšmės:
1. Apgavystė – veiksmai, kuriais klaidinamas kitas asmuo.
2. Žavėjimas – veiksmai, kuriais siekiama palankumo (pvz., meilės ar dėmesio).
3. Įtikinėjimas – sklandžiai, dažnai netikrai, kalbėjimas siekiant įtikti.

Pavyzdžiai:
- Jis smuikavo pardavėją, kad gautų didesnę nuolaidą. (apgavystė)
- Ji smuikavo jį, kol šis sutiko duoti pinigų. (įtikinėjimas)
- Tai ne meilė, o tik smuikavimas! (žavėjimas)

Sinonimai: apgavystė, įtikinėjimas, žavėjimas, išdavystė.

Įrašas
Paaiškinimas	Smuikavimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įtikinėjimą, melagingą kalbėjimą ar veiksmus, siekiant ką nors išgauti, apgauti ar sužavėti. Dažnai vartojamas šnekamojoje kalboje su neigiama konotacija. Pagrindinės reikšmės: 1. Apgavystė – veiksmai, kuriais klaidinamas kitas asmuo. 2. Žavėjimas – veiksmai, kuriais siekiama palankumo (pvz., meilės ar dėmesio). 3. Įtikinėjimas – sklandžiai, dažnai netikrai, kalbėjimas siekiant įtikti. Pavyzdžiai: - Jis smuikavo pardavėją, kad gautų didesnę nuolaidą. (apgavystė) - Ji smuikavo jį, kol šis sutiko duoti pinigų. (įtikinėjimas) - Tai ne meilė, o tik smuikavimas! (žavėjimas) Sinonimai: apgavystė, įtikinėjimas, žavėjimas, išdavystė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.