„Smertūtėlis“ – tai mažybinė, švelniai juokinga ar meili forma nuo žodžio „mirtis“. Vartojama poetiškai, ironiškai ar švelniai pajuokauti apie mirtį.
Pavyzdžiai:
1. Poezijoje: „Ateina smertūtėlis – šaltas, tylus“ (vaizduojant mirtį kaip personažą).
2. Ironiškai: „Čia toks smertūtėlis laukia, jei nepasislėpsi“ (apie nedidelę pavojų).
3. Šnekamojoje kalboje: „Po tos ligos jau atrodo, kad smertūtėlis šalia šliaužioja“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.