.
smarkõčius, -ė.
1. smarkauninkas 1: Kurs smarkiai darbus dirba be atilsio, tas smarkõčius. Toki garbingi vyrai, toki smarkočiai ieškojo, o nerado.
2. smarkininkas 1: Vykit šitą smarkõčių per duris – dar jis muštis prasdės! Jų vyrai smarkõčiai – žiūrėk, i pešasi. Tokie jau smarkõčiai atsirado.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.