slūžbininkas

Slūžbininkas – tai istorinis terminas, reiškęs sargybos, priežiūros pareigūnas (pvz., prie vartų, tiltų, tvirtovių), dažniausiai žemesnysis karinis arba tarnautojas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Sargas (prie miesto vartų, tiltų).
2. Priežiūros pareigūnas (tvirtovėse, prie įėjimų).
3. Žemesnysis karinis (sargybos tarnyboje).

Pavyzdžiai:
- Slūžbininkas budėjo prie miesto vartų, tikrindas keliautojus.
- Tvirtovės slūžbininkai saugojo tiltą per upę.
- Tai buvo ne kareivis, o paprastas slūžbininkas.

Pastaba: Terminas senas, dabar vartojamas istoriniame kontekste ar literatūroje. Šiuolaikiniais atitikmenimis galėtų būti sargas, budėtojas, prižiūrėtojas.

Įrašas
Paaiškinimas	Slūžbininkas – tai istorinis terminas, reiškęs sargybos, priežiūros pareigūnas (pvz., prie vartų, tiltų, tvirtovių), dažniausiai žemesnysis karinis arba tarnautojas. Pagrindinės reikšmės: 1. Sargas (prie miesto vartų, tiltų). 2. Priežiūros pareigūnas (tvirtovėse, prie įėjimų). 3. Žemesnysis karinis (sargybos tarnyboje). Pavyzdžiai: - Slūžbininkas budėjo prie miesto vartų, tikrindas keliautojus. - Tvirtovės slūžbininkai saugojo tiltą per upę. - Tai buvo ne kareivis, o paprastas slūžbininkas. Pastaba: Terminas senas, dabar vartojamas istoriniame kontekste ar literatūroje. Šiuolaikiniais atitikmenimis galėtų būti sargas, budėtojas, prižiūrėtojas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.