sluogsniuotumas
Sluogsniuotumas – tai kalbos ypatybė, kai žodžiai ar frazės vartojami ne tiesiogine, o užmaskuota, neaiškia prasme, dažnai siekiant paslėpti tikrąjį minties turinį, išvengti atsakomybės ar sukurti klaidinantį įspūdį.
Pagrindinės prigimties bruožai:
- Neaiškumas – sąmoningas informacijos perteikimo miglotumas.
- Išsisukinėjimas – vengiama tiesioginių atsakymų ar įsipareigojimų.
- Pseudomokslinė kalba – sudėtinga terminologija paprastiems dalykams.
- Emocinė neutralumas – slopinamas tiesioginis ryšys su klausimu.
Pavyzdžiai:
1. Politinis:
„Atsižvelgsime į visus veiksnius ir priimsime optimalų sprendimą“ (vietoj konkretaus „taip“ ar „ne“).
2. Verslo:
„Stengiamės optimizuoti resursų paskirstymą“ (vietoj „sumažiname išlaidas“).
3. Burokratinis:
„Klausimas yra kompleksinio pobūdžio ir reikalauja tarpinstitucinės koordinacijos“ (vietoj „nežinome, kaip spręsti“).
Kontekstai: dažnas politikos, biurokratijos, korporacijų komunikacijoje, reklamoje ar diplomatinėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.