.
skūrlupỹs, -ė. skū̃rlupis, -ė.
1. odalupys, kailialupys: Paprašiau skū̃rlupį, kad karvei skūrą nuluptų.
2. kas muša, lupikas: Gerai, kad gerą žmogų gauna, o kad kokį skū̃rlupį, tai visą amžį i vark.
3. išnaudotojas, engėjas: Darbininkai pasilikę besidžiaugdamies, jogei nebėra jų skūrlupio. Tas skūrlupỹs devynius kailius nu munęs nulupo.
4. lupikautojas, brangininkas: Nug ir skūrlupis tas Mažeika: jis pagatavas devynias skūras nuo žmogaus nulupt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.