Skurdeiviškumas – tai žodis, reiškiantis skurstančio žmogaus elgesį, požiūrį ar mentalitetą, dažnai pasireiškiantį pernelyg taupiu, ribotu ar net nepagrįstai gailestingumu materialinių dalykų atžvilgiu, net kai to nereikia. Tai ne tik skurdas, bet ir psichologinis įpročio likti skurde išlaikymas.
Pavyzdžiai:
1. Taupymas be reikalo – turtingas žmogus nekečia susidėvėjusių batų ar nešioja labai senus drabužius, nors gali sau leisti naujus.
2. Atsisakymas išlaidų – atsisakyti sveikatos paslaugų ar pomėgio dėl kainos, net kai tai kenkia gyvenimo kokybei.
3. Kaupimas – laikyti nereikalingus daiktus (pvz., tuščias skardines), nes „dar gali praversti“.
4. Negebėjimas leisti sau – neturėdamas finansinių problemų, vis tiek gyvena labai kukliai, atsisakydamas bet kokio komforto ar malonumų.
Tai gali būti įgytas elgesys iš skurdo laikų ar gilių įsitikinimų, kad pinigai – tik išlikimui, o ne gerovei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.