skurbė

Skurbė – lietuvių liaudies dainose dažnai minimas terminas, reiškiantis sielvartą, liūdesį, sielos kančią (pvz., dėl netekties, atsiskyrimo, vienišumo). Tai gilus emocinis skausmas, susijęs su ilgesiu ar sielos nelaime.

Pavyzdžiai:
1. Dainų eilutėse:
"Aš skurbę užgesinsiu, ją užmaršty užversiu" – čia skurbė lyginama su ugnimi, kurią reikia užgesinti.
"Skurbė mano didelė, kaip ežeras gilias" – vaizdingas palyginimas, pabrėžiantis kančios gylį.

2. Šiuolaikiniame vartojime:
Retai vartojama kasdienėje kalboje, bet gali būti naudojama poetiškai ar metaforiškai apibūdinant stiprų liūdesį ("Jo širdį kamavo seniai neužgydyta skurbė").

Trumpai:
Skurbė – poetiškas, gilus liūdesys ar sielvartas, dažniausiai sutinkamas lietuvių folkloro tekstuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Skurbė – lietuvių liaudies dainose dažnai minimas terminas, reiškiantis sielvartą, liūdesį, sielos kančią (pvz., dėl netekties, atsiskyrimo, vienišumo). Tai gilus emocinis skausmas, susijęs su ilgesiu ar sielos nelaime. Pavyzdžiai: 1. Dainų eilutėse: "Aš skurbę užgesinsiu, ją užmaršty užversiu" – čia skurbė lyginama su ugnimi, kurią reikia užgesinti. "Skurbė mano didelė, kaip ežeras gilias" – vaizdingas palyginimas, pabrėžiantis kančios gylį. 2. Šiuolaikiniame vartojime: Retai vartojama kasdienėje kalboje, bet gali būti naudojama poetiškai ar metaforiškai apibūdinant stiprų liūdesį ("Jo širdį kamavo seniai neužgydyta skurbė"). Trumpai: Skurbė – poetiškas, gilus liūdesys ar sielvartas, dažniausiai sutinkamas lietuvių folkloro tekstuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.