skūporius

Skūporius – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis skubantį, nerangų, nemandagų žmogų arba beprotį, išsigimėlį. Dažnai naudojamas šmeižtiškai arba juokais.

Pavyzdžiai:
1. Nustok bėgioti kaip skūporius! (reiškia: elgiesi nerangiai/skubiai).
2. Koks tu skūporius, viską ardai! (reiškia: nemandagus, nerangus).
3. Jis iš viso skūporniu pasidarė. (reiškia: elgiasi keistai/be proto).

Sinonimai: keistuolis, išsigimėlis, pamišėlis, nerangus.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skuporius' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Skūporius – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis skubantį, nerangų, nemandagų žmogų arba beprotį, išsigimėlį. Dažnai naudojamas šmeižtiškai arba juokais. Pavyzdžiai: 1. Nustok bėgioti kaip skūporius! (reiškia: elgiesi nerangiai/skubiai). 2. Koks tu skūporius, viską ardai! (reiškia: nemandagus, nerangus). 3. Jis iš viso skūporniu pasidarė. (reiškia: elgiasi keistai/be proto). Sinonimai: keistuolis, išsigimėlis, pamišėlis, nerangus.