skliautinė

Skliautinė – tai kalbos dalis, dažniausiai prieveiksmis, kuris nurodo veiksmo vietą arba kryptį po skliautu, po arka, po tiltu ar panašioje vietoje.

Pavyzdžiai:
1. Po tiltu: Upė teka skliautine. (t. y. po tilto skliautu)
2. Po arkomis: Pėsčiųjų takas eina skliautine.
3. Po skliautais: Senamiestyje vaikščiojome skliautine. (po pastato ar gatvės skliautais)

Trumpai: Nurodo vietą po skliautu/arka – dažniausiai prieveiksmis, rečiau būdvardis (pvz., skliautinė patalpa).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skliautine' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Skliautinė – tai kalbos dalis, dažniausiai prieveiksmis, kuris nurodo veiksmo vietą arba kryptį po skliautu, po arka, po tiltu ar panašioje vietoje. Pavyzdžiai: 1. Po tiltu: Upė teka skliautine. (t. y. po tilto skliautu) 2. Po arkomis: Pėsčiųjų takas eina skliautine. 3. Po skliautais: Senamiestyje vaikščiojome skliautine. (po pastato ar gatvės skliautais) Trumpai: Nurodo vietą po skliautu/arka – dažniausiai prieveiksmis, rečiau būdvardis (pvz., skliautinė patalpa).