„Skeltlūpis“ yra lietuvių kalbos žodis, reiškiantis žmogų, kuris kalba prieštaringai, melagingai ar veikia dviprasmiškai (dažnai siekdamas asmeninės naudos). Jis artimas sąvokoms „veidmainis“, „dviveidis“, „apgaulėlis“.
Pavyzdžiai:
1. Politikoje: Po skandalo atskleidė, jog jis buvo tikras skeltlūpis – viešai kalbėjo apie sąžinę, o slaptai kyšio davėjas.
2. Kasdieniame gyvenime: Nepasitikėk juo – jis skeltlūpis, vieniems šypsosi, kitus apkalba.
3. Literatūroje: Klasikiniuose tekstuose veikėjai, kurie intriguoja ar meluoja, dažnai vadinami skeltlūpiais.
Trumpai: Tai negatyvus apibūdinimas žmogui, kurio žodžiai ir veiksmai nesutampa, o tikslas – apgauti ar išnaudoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.