skelskalis
Skelskalis – tai kalbotyroje vartojamas terminas, reiškiantis kalbos vienetą, kuris neturi savarankiškos reikšmės, bet dalyvauja žodžių daryboje ar kaityboje. Tai gali būti:
- Priešdėlis, priesaga, galūnė ar net šaknis be savarankiškos reikšmės.
- Dažnai sutinkamas sintetinių kalbų (pvz., lietuvių, latvių) analizėje.
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. Priešdėlis "be-":
- be- + galas → begalis (čia "be-" – skelskalis, nes atskirai nereiškia "trūkumo", bet sudaro reikšmę su šaknimi).
2. Priesaga "-in-":
- knyg + -in- + -ė → knyginė ("-in-" išreiškia priklausymą/savybę).
3. Šaknis be reikšmės:
- Žodžio eiti šaknis "ei-" be galūnės nėra vartojama atskirai – tai skelskalis.
Trumpai: Skelskalis – kalbos dalis be savarankiškos reikšmės, bet būtina žodžio struktūrai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.