skelėjimas

Skelėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis labai stiprų, nepakeliamą skausmą (dažniausiai fizinį, bet kartais ir emocinį). Jis vartojamas pabrėžti ypač aštrų, veriantį skausmą.

Pavyzdžiai:
1. Po operacijos koją skelėjo taip, kad negalėjo miegoti.
2. Galvą skelėjo nuo per didelio streso.
3. Dantį skelėjo – reikia skubiai eiti pas dentitą.

Sinonimai: siautėti, graužti, badyti, kankinti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skelejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Skelėjimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis labai stiprų, nepakeliamą skausmą (dažniausiai fizinį, bet kartais ir emocinį). Jis vartojamas pabrėžti ypač aštrų, veriantį skausmą. Pavyzdžiai: 1. Po operacijos koją skelėjo taip, kad negalėjo miegoti. 2. Galvą skelėjo nuo per didelio streso. 3. Dantį skelėjo – reikia skubiai eiti pas dentitą. Sinonimai: siautėti, graužti, badyti, kankinti.