„Skarubyti“ reiškia lėtai, sunkiai eiti, vilktis, klibant (dažnai dėl pavargimo, silpnumo, senatvės ar apsunkintų sąlygų).
Pavyzdžiai:
1. Senis skarubijo keliu, remdamasis lazda.
2. Naktį po purvo skarubijome atgal į stovyklą.
3. Pavargęs žmogus skarubija kaip su grandinėmis prie kojų.
Sinonimai: šliūkinti, sliūkinti, drėksti, vilktis.
Pastaba: Vartojamas daugiausia tarmėse ir liaudies kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.