Sintetiškumas – tai kalbos savybė, kai gramatiniai ryšiai tarp žodžių reiškiami ne pagalbiniais žodžiais ar žodžių tvarka, o žodžių formų kaitomis (galūnėmis, priesagomis, kamienų kaita).
Pagrindinis požymis: vienas žodis neša daug gramatinės informacijos (pvz., asmuo, skaičius, linksnis, laikas).
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalba (sintetinė):
"Mat-ai" – galūnė -ai nurodo daugiskaitą ir vardininką.
"Raš-ysi" – -si nurodo 2-ąjį asmenį, o kamienas -ys- – būsimąjį laiką.
2. Lenkų kalba:
"Czyta-li-śmy" (skaityme) – -li- (praeitis), -śmy (1-asis asmuo, daugiskaita).
3. Rusų kalba:
"Дела-л-а-сь" (darytasi) – -л- (praeitis), -а- (mot. g.), -сь (sangrąža).
4. Lotynų kalba:
"Ama-vi-sti" (tu mylėjai) – -vi- (praeitis), -sti (2-asis asmuo).
Priešingybė: analitinės kalbos (pvz., anglų), kur gramatiniai ryšiai išreiškiami atskirais žodžiais: "I will write" (būsimasis laikas – pagalbinis žodis will).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.