sielvietė

Sielvietė – tai poetiškas arba literatūrinis moteriškos lyties žodis, reiškiantis „siela“ arba „dvasia“. Vartojamas apibūdinti moters esmę, vidinį pasaulį ar tarsi nematerialų jos pavidalą.

Pavyzdžiai:
- „Jos švelni sielvietė dar čia klaidžioja.“ (apie mirusiąją)
- „Mano sielvietė liūdi šiame kame.“ (apie savo vidų)
- „Tai buvo gryna sielvietė, ne kūnas.“ (apie subtilų įvaizdį)

Trumpai: Tai metaforinis moters sielos/dvasionės įsikūnijimas, dažnas poezijoje ar prozoje.

Įrašas
Paaiškinimas	Sielvietė – tai poetiškas arba literatūrinis moteriškos lyties žodis, reiškiantis „siela“ arba „dvasia“. Vartojamas apibūdinti moters esmę, vidinį pasaulį ar tarsi nematerialų jos pavidalą. Pavyzdžiai: - „Jos švelni sielvietė dar čia klaidžioja.“ (apie mirusiąją) - „Mano sielvietė liūdi šiame kame.“ (apie savo vidų) - „Tai buvo gryna sielvietė, ne kūnas.“ (apie subtilų įvaizdį) Trumpai: Tai metaforinis moters sielos/dvasionės įsikūnijimas, dažnas poezijoje ar prozoje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.