sielavartas

Sielavartas – tai lietuvių liaudies tikėjime demoniškas padaras, mirusiojo sielos įsikūnijimas, dažniausiai vaizduojamas kaip šeimininko pavidalo pabaisa, kuri grįžta iš mirusiųjų pasaulio ir trikdo gyvuosius.

Pagrindinės savybės:
- Atsiranda, kai mirusysis nebuvo tinkamai laidotas ar gyveno nedorai.
- Gali būti nematomas ar įgyti įvairias formas (šmėkla, gyvūnas, žmogaus šešėlis).
- Terorizuoja gyvuosius: triukšmauja, smaugia, gąsdina, griauna namus.

Pavyzdžiai:
1. Liaudies sakmėse: sielavartas gali vaikščioti naktimis ir belsti į langus.
2. Literatūroje: vaizduojamas kaip negyvų žmonių pasikartojanti dvasia (panašus į vampyrą ar vaiduoklį).
3. Šiuolaikiniame vartojime: metaforiškai apie žmogų, kuris nuolat grįžta ar primena save (pvz., buvęs meilužis kaip "sielavartas").

Trumpai: sielavartas – tai bloga mirusiojo dvasia, kuri persekioja gyvuosius, o perkeltine prasme – įkyrus žmogus ar problema, kuri nuolat grįžta.

Įrašas
Paaiškinimas	Sielavartas – tai lietuvių liaudies tikėjime demoniškas padaras, mirusiojo sielos įsikūnijimas, dažniausiai vaizduojamas kaip šeimininko pavidalo pabaisa, kuri grįžta iš mirusiųjų pasaulio ir trikdo gyvuosius. Pagrindinės savybės: - Atsiranda, kai mirusysis nebuvo tinkamai laidotas ar gyveno nedorai. - Gali būti nematomas ar įgyti įvairias formas (šmėkla, gyvūnas, žmogaus šešėlis). - Terorizuoja gyvuosius: triukšmauja, smaugia, gąsdina, griauna namus. Pavyzdžiai: 1. Liaudies sakmėse: sielavartas gali vaikščioti naktimis ir belsti į langus. 2. Literatūroje: vaizduojamas kaip negyvų žmonių pasikartojanti dvasia (panašus į vampyrą ar vaiduoklį). 3. Šiuolaikiniame vartojime: metaforiškai apie žmogų, kuris nuolat grįžta ar primena save (pvz., buvęs meilužis kaip "sielavartas"). Trumpai: sielavartas – tai bloga mirusiojo dvasia, kuri persekioja gyvuosius, o perkeltine prasme – įkyrus žmogus ar problema, kuri nuolat grįžta.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.