Sidabrinėlė – tai lietuvių liaudies poezijoje naudojamas žodis, reiškiantis:
1. Jauna mergina – dažniausiai graži, šviesaus plauko, švelnaus vaizdo.
2. Mylimoji – kaip meilės, romantinis įvardijimas.
Pavyzdžiai:
- "Ei, sidabrinėle, lelijų žiede..." (iš liaudies dainos).
- "Sidabrinėlė mano, kaip tu man brangi!" (kaip meilės šūksnis).
- "Ten tolimuose kaimuose gyvena sidabrinėlė." (apie merginą).
Tai poetiškas, švelnus ir senstelėjęs žodis, vartojamas dainose, poezijoje ar romantiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.