"Senumė" – dažniausiai vartojama kaip senumo laipsnis arba senovė. Tai abstraktus daiktavardis, nusakantis būseną būti senam, amžių ar istorinį laikotarpį.
Pavyzdžiai:
1. Šio namo senumė jaučiasi kiekvienoje detalėje. (senumo laipsnis)
2. Legenda glūdi tolimoje senumėje. (senovėje)
3. Vertinama ne tik daikto grožis, bet ir jo senumė. (senystė, amžius)
Pastaba:
Šis žodis retesnis nei giminiški „senumas“ ar „senystė“, dažniau sutinkamas literatūroje ar kalbant apie istorinį kontekstą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.