Sengadynė – tai senovinė kovos sistema, kilusi iš Lietuvos, dažnai vadinama „senųjų lietuvių kovos menų“ arba „lietuvių kovos meno“ atgimimo forma. Ji apima įvairius ginkluotus ir neginkluotus mūšio metodus, naudotus gynyboje ir puolime.
Pagrindinės savybės:
- Istorinės šaknys: Remiasi archeologiniais, rašytiniais ir tautosakos šaltiniais.
- Technikos: Dėmesys kovai su ietimi, kalaviju, peiliu, kirviu, taip pat griovimui ir rankų kovai.
- Tikslas: Atkurti ir išsaugoti autentiškas Lietuvos karo tradicijas.
Pavyzdžiai:
1. Kova su ietimi – mokymas naudoti ilgą ietį pėstininkų mūšyje.
2. Dvikova su kalavijais – technikos, pritaikytos siauriems baltiškiesiems kalavijams.
3. Griovimas – ginkluota kova artimu atstumu, dažnai su trumpu peiliu ar durklu.
4. Rankų kova – smūgiai, laužymai, metimai, pritaikyti kovinėms situacijoms.
Trumpai: Sengadynė – atkurta senovės lietuvių kovos sistema, apimanti ginkluotą ir neginkluotą mūšį, siekianti išsaugoti istorines karo tradicijas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.