sendaiktinė

Sendaiktinė – tai būdvardis, reiškiantis „panašus į daiktą“ arba „turinys daiktui būdingų savybių“ (pvz., materialumas, apčiuopiamumas, konkretumas). Dažnai vartojama filosofijoje ir kalbotyroje.

Pavyzdžiai:
1. Sendaiktinis žodis – žodis, žymintis materialų daiktą (pvz., „stalas“, „knyga“).
2. Sendaiktinis mąstymas – mąstymas, orientuotas į konkrečius, fizinius objektus.
3. Sendaiktinė sąvoka – sąvoka, turinti aiškų materialų atitikmenį (pvz., „namas“ vs. „laisvė“).

Įrašas
Paaiškinimas	Sendaiktinė – tai būdvardis, reiškiantis „panašus į daiktą“ arba „turinys daiktui būdingų savybių“ (pvz., materialumas, apčiuopiamumas, konkretumas). Dažnai vartojama filosofijoje ir kalbotyroje. Pavyzdžiai: 1. Sendaiktinis žodis – žodis, žymintis materialų daiktą (pvz., „stalas“, „knyga“). 2. Sendaiktinis mąstymas – mąstymas, orientuotas į konkrečius, fizinius objektus. 3. Sendaiktinė sąvoka – sąvoka, turinti aiškų materialų atitikmenį (pvz., „namas“ vs. „laisvė“).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.