Senamotė – tai senas, senovinis žodis, kuris nustojo vartoti bendrinėje kalboje, bet išliko tarmėse, senuosiuose raštuose ar fiksuotas žodynuose.
Reikšmė:
Dažniausiai reiškia „senatvė“, „senatvės amžius“ arba „ilgas gyvenimas“.
Pavyzdžiai:
1. Jis nugyveno iki didelės senamotės. (iki labai seno amžiaus)
2. Tarmėse galima išgirsti: „Iki kokios senamotės nugyvenai?“
Sinonimai: senatvė, pagyvenimas, ilgaamžiškumas.
Žodis dabar vartojamas retai, dažniau kalbant apie senovę ar stilizuotą kalbą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.