Sėmuo – tai pagrindinė, bendriausia sąvoka filosofijoje ir logikoje, reiškianti esmės, prigimties arba pagrindinės idėjos branduolį. Tai abstraktus, esminis požymis, lemiantis kažko tikrovę ar prasmę.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje: Žmogaus sėmuo gali būti mąstymas ar sąmonė (pagal Descartesą).
2. Logikoje: Sąvokos sėmuo – būtiniausi požymiai, apibrėžiantys jos turinį (pvz., trikampio sėmuo – tai geometrinė figūra su trimis kraštinėmis).
3. Kalboje: Žodžio sėmuo – jo pirminė, nekintanti reikšmė, skirianti nuo atsitiktinių asociacijų.
4. Mene: Kūrinio sėmuo – pagrindinė mintis ar idėja, kurią autorius nori perteikti.
Trumpai: sėmuo = esminė prigimtis / branduolys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.