Savrėdus – tai lietuvių kalbos dalyvis, reiškiantis veiksmo baigtį praeityje. Kilęs iš veiksmažodžio savrėti („susirgti, pulti ligai“).
Reikšmė:
Nurodo, kad veiksmas (susirgimas) jau įvyko ir yra pasibaigęs.
Pavyzdžiai:
1. Jis savrėdus ilgai negalėjo atsigauti.
(Jau susirgęs/pasirgęs)
2. Vaikas savrėdus karščiavo tris dienas.
(Jau susirgęs)
3. Savrėdus nuo gripo, ji vis dar jautėsi silpna.
(Susirgusi ir pasigydžiusi)
Trumpai:
Tai praeityje baigtą susirgimą nusakantis žodis, vartojamas kaip būdvardis ar aplinkybė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.