sąvokiškumas
Sąvokiškumas – tai kalbos vienetų (žodžių, posakių) savybė reikšti aiškiai apibrėžtą, loginį sąvokos turinį, o ne tik konkretų daiktą, veiksmą ar pojūtį. Tai abstraktus, apibendrintas reiškinių atspindys mąstyme ir kalboje.
Pagrindiniai bruožai:
- Apibendrintumas – nurodo bendrą požymių klasę (pvz., „medis“ – bet koks medis, ne tik konkretus).
- Loginis apibrėžtumas – sąvoka turi aiškias ribas (pvz., „stačiakampis“ apibrėžiamas kaip keturkampis su stačiais kampais).
- Sistemiškumas – sąvoka susijusi su kitomis sąvokomis (pvz., „demokratija“ susijusi su „laisvė“, „rinkimai“).
Pavyzdžiai:
1. Žodžiai su sąvokine reikšme:
Teisingumas, laisvė, masė, greitis, gyvūnas.
(Pvz., „gyvūnas“ – apibendrina visus gyvus organizmus, turinčius tam tikrų požymių).
2. Sąvokiniai terminai moksle:
Fotosintezė, gravitacija, chemijos reakcija.
(Pvz., „fotosintezė“ – tikslus procesas, kurio metu augalai verčia šviesos energiją į cheminę).
3. Priešpavyzdžiai (nesąvokiniai žodžiai):
Įvardžiai („aš“, „čia“), jaustukai („oi!“), konkrečios pavadinimai („Vilnius“).
Jie nėra apibendrinti ir neturi loginio apibrėžimo.
Svarba: Sąvokiškumas leidžia tiksliai komunikuoti moksle, teisėje, filosofijoje ir kituose srityse, reikalaujančiuose aiškumo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.