apibrėžtumas
Apibrėžtumas – tai kalbos vieneto (dažniausiai daiktavardžio) gebėjimas reikšti konkretų, aiškiai atskiriamą objektą ar asmenį, o ne bendrą sąvoką ar klasę.
Pagrindinis požymis:
Nurodo, ar kalbama apie žinomą, konkretų dalyką (apibrėžta forma), ar apie bet kurį tos rūšies dalyką (neapibrėžta forma).
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. Apibrėžta forma (dažniausiai su artikeliu -as, -is, -ys prie daiktavardžio):
- Knyg-a yra ant stalo. (konkrečiai ta viena žinoma knyga)
- Mokytoj-as atėjo. (aišku, apie kurį mokytoją kalbama)
2. Neapibrėžta forma (be artikelio arba su skaitvardžiu vienas):
- Noriu knyg-os. (bet kokios knygos, ne konkrečios)
- Čia dirba mokytojas. (bet kuris mokytojas, ne konkretus asmuo)
Svarbu: Lietuvių kalboje apibrėžtumas dažniausiai išreiškiamas kalbos kontekstu, žodžių tvarka arba prielinksniais, o ne specialiais artikeliais, kaip anglų ar vokiečių kalbose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.