Savitarpas – tai savęs tarimas, kalbėjimas sau garsiai ar mintyse. Dažnai naudojamas literatūroje, kad atskleistų veikėjo mintis.
Pavyzdžiai:
1. Kasdienybėje:
„Kur akių likau?“ – su savitarpu suktelėjo ieškodamas raktų.
2. Literatūroje:
Hamleto monologas „Būti ar nebūti“ – garsus savitarpas.
3. Psichologijoje:
Savitarpas padeda sutvarkyti mintis ar susikaupti.
Trumpai: Savitarpas – kalbėjimas sau, naudingas mintims išreikšti ar analizuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.