savavaliáutojas, -a.
1. kas savavaliauja, neteisėtai, neleistinai elgiasi: Sudrausti savavaliáutoją. Ordino valstybės valstiečiai, ypač lietuviai valstiečiai, taip pat sukilo prieš dvarininkus, vyskupus ir kunigus, prieš miestų burmistrus ir pirklius, prieš savavaliautojus riterius.
2. kas išdykęs, pasileidęs, nesuvaldomas, akiplėšiškai elgiasi. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.