savaprõtis, -ė. kuris vadovaujasi savo protu, išmanymu: Žmogus savarankis ir savaprotis. Tokiam savapročiui mokiniui rodydavos, kad jis išmintingesnis už savo mokytojus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.