sandrūgis
Sandrūgis – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis įvairiarūšį mišrą, maišalą, netvarką ar chaotišką mišinį. Dažniausiai vartojamas apibūdinti sumaišytiems daiktams, mintims, garsams ar net žmonių grupei.
Pavyzdžiai:
1. Daiktai: Sandėlyje – visas sandrūgis: knygos, drabužiai, seni įrankiai.
2. Mintys: Po paskaitos galvoje liko tik mintų sandrūgis.
3. Žmonės: Kieme susirinkęs keistas sandrūgis: vaikai, senoliai, keliautojai.
4. Garsai: Iš gatvės sklido garsų sandrūgis: pypsi, šūksniai, muzika.
Sinonimai: mišrainė, maišalynė, netvarka, chaosas.
Pastaba: Vartojamas daugiausia literatūroje ar vaizdingame kalbėjime, kasdienėje kalboje retas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.