Sandaringybė – tai žodžio sandara abstrakti savybinė daiktavardinė forma, reiškianti vidinį darnumą, struktūrinį vientisumą, suderintą visumą.
Naudojama apibūdinti sistemai, organizacijai, kūriniui ar visumai, kurios dalys dera tarpusavyje ir sudaro vientisą, logišką visumą.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: „Romano sandaringybė pasireiškia aiškia siužeto struktūra ir veikėjų charakterių nuoseklumu.“
2. Organizacijoje: „Įmonės sandaringybė užtikrinama efektyvia komunikacija tarp skyrių.“
3. Mene: „Architektūrinio ansamblio sandaringybė – pagrindinis jo vertingumo kriterijus.“
4. Gamtoje: „Ekosistemos sandaringybė priklauso nuo rūšių įvairovės ir tarpusavio ryšių.“
Trumpai: sandaringybė = struktūrinis vientisumas, vidinė darna.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.