"Salava" – senas lietuviškas žodis, reiškiantis "šlapia pieva, pelkė, bala" arba "liūnas, klampynė". Dažnai vartotas vietovardžiuose.
Pavyzdžiai:
1. Vietovardžiai: Salavė, Salavas, Salavėnai.
2. Frazeologija: "Eiti per salavą" – klampinti per šlapią vietą.
3. Literatūroje: rašytojai (pvz., Žemaitė) vartojo apibūdinant pelkėtą vietovę.
Trumpai: Salava = pelkėta, šlapia vieta, dažniausiai sutinkama senose kalboje ir pavadinimuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.