Rylužė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis šulinio arba kitokio vandens telkinio pakraštį, briauną (pvz., šulinio rylužė – jo viršutinis kraštas). Kartais vartojamas perkeltine prasme, nusakant ribą, kraštą.
Pavyzdžiai:
1. Vaikai sėdėjo šulinio rylužėje ir žiūrėjo į giliai žemyn.
2. Jau buvome miško rylužėje, kai pradėjo lyti.
3. Gyvenimas ant bedugnės rylužės (perkeltinė prasmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.