rùpkena.
1. rupūžės (rupkės) oda: Mačiau, kaip rupkenos [kailiniai] iš vakarykščios patiesti ant žiogrio.
2. rupkė 1: Jei rùpkenos į trobas lenda, bus lietaus. Sako, a tris tas rùpkenas sugėrė.
3. rupkė 2: Rùpkenos tie vaikai, tik siusti! Ak tu rùpkena, tu ma [n] da į akis šoksi, pamplys toks! Tylėk, rùpkena! Aš tave pamokysu, rùpkena tu! Tu rùpkena, užsidirbsi!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.