Razbaininkbutis – tai istorinis terminas, reiškiantis plėšikų, būrių (razbaininkų) būstą ar slėptuvę (dažniausiai miškuose, sunkiai prieinamoje vietoje). Naudotas LDK laikotarpiu, ypač kalbant apie gaujas, kurios plėšdavo keliautojus ar kaimus.
Pavyzdžiai:
1. „Miško gilumoje jie turėjo razbaininkbutį – slaptą lūšną su grobiu.“
2. „Senovės kronikose minimas razbaininkbutis, iš kurio siautėjo plėšikų būrys.“
Trumpai: Tai – plėšikų slėptuvė / būstas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.