randuiti

Randuiti – tai senovinis lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis "rasti, atrasti, sužinoti". Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, sakmėse, dainose.

Pavyzdžiai:
1. Iš sakmių: "Ir randuiti jis ten lobį" (Ir jis ten randa lobį).
2. Iš senųjų raštų: "Kad randavau tavo žodžius" (Kad radau tavo žodžius).
3. Dabar vartojamas "rasti": "Aš radau pinigus" (seniau galima būtų sakyti "aš randavau pinigus").

Trumpai: Tai archajiškas atitikmuo šiuolaikiniam žodžiui "rasti".

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'randuiti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Randuiti – tai senovinis lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis "rasti, atrasti, sužinoti". Dažniausiai vartotas senuosiuose raštuose, sakmėse, dainose. Pavyzdžiai: 1. Iš sakmių: "Ir randuiti jis ten lobį" (Ir jis ten randa lobį). 2. Iš senųjų raštų: "Kad randavau tavo žodžius" (Kad radau tavo žodžius). 3. Dabar vartojamas "rasti": "Aš radau pinigus" (seniau galima būtų sakyti "aš randavau pinigus"). Trumpai: Tai archajiškas atitikmuo šiuolaikiniam žodžiui "rasti".