ramtis
„Ramtis“ reiškia ramybę, tyrumą, pusiausvyrą, dvasinį atokvėpį. Tai sąvoka, dažniausiai vartojama dvasingumo, filosofijos ar saviugdos kontekste, nurodanti vidinę ramybę, harmoniją su savimi ir pasauliu.
Pavyzdžiai:
1. Meditacijoje:
„Meditacija padeda pasiekti ramtį – mintys nustoja veržtis, atsiranda gilų vidinis tylumas.“
2. Gamtos aprašyme:
„Kalnų ežeras atspindėjo dangų, o aplinkui buvo visiška ramtis – tik vandens šlamėjimas.“
3. Asmeninėje patirtyje:
„Po sunkios dienos pasinėrimas į knygą suteikė jai ramties ir atgaivino sielą.“
4. Filosofiniame kontekste:
„Stoikai siekė ramties per savo vidinės harmonijos ir proto valdymo praktikas.“
Trumpai: Ramtis – tai vidinė ar išorinė tyla, harmonija, dvasinis atokvėpis, dažnai siejamas su meditacija, gamta ar saviraška.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.