Ragaučius – tai lietuvių liaudies muzikos pučiamasis instrumentas (ragas), gaminamas iš žvėries rago (dažniausiai jaučio, ožio) arba medžio žievės. Naudotas kaip signalinis (ganytojų, medžiotojų) arba ritualinis instrumentas (vestuvėse, žiemos šventėse).
Pavyzdžiai:
1. Ganytojų signalas – ragautoju surinkdavo bandą ar perspėdavo apie pavojų.
2. Vestuvių paprotys – ragautoju pranešdavo apie jaunųjų atvykimą ar svečius.
3. Žiemos šventės (pvz., Kūčios) – ragautoju "varydavo" blogas dvasias.
4. Folkloro ansambliai – naudoja kaip autentišką etninį instrumentą.
Kita reikšmė:
Žodis kartais vartojamas perkeltine prasme apie šūksnį, riksmą (pvz., „išgirdo ragaučius iš miško“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.