„Raganakis“ – tai mitologinė būtybė lietuvių tautosakoje, dažniausiai vaizduojama kaip raganos sūnus arba velnio ir raganos palikuonis. Jis apibūdinamas kaip būtybė, turinti maginių galių, dažnai – nemirtingumą, ir siejama su piktomis apgaulėmis, kerais arba nemaloniu likimu.
Pavyzdžiai:
1. Pasakoje „Eglė žalčių karalienė“ – trys sūnūs (Ąžuolas, Uosis, Beržas) tampa medžiais, o jauniausias Drebulis – raganaku, kuris keršija žmonėms už motinos skriaudą.
2. Liaudies sakmėse – raganakas gali būti velnio įsūnys, kuris gimsta iš raganos, dažnai turi įgimtą galią kerėti arba virsti gyvūnu.
3. Simbolinis vartojimas – šiuolaikinėje kalboje retai vartojamas, bet gali reikšti „blogą, kerštingą asmenį“ arba „nemalonų palikuonį“.
Trumpai: Raganakas – mitinė bloga būtybė, dažniausiai raganos ar velnio palikuonis, pasakojimuose veikia kaip keršytojas ar apgavikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.