pypčiojimas

Pypčiojimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis beprasmį, nuolatinį kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žmonių birbėjimą. Dažnai turi neigiamą atspalvį (erzina, vargina).

Pavyzdžiai:
1. "Nustokite tą pypčiojimą, nieko naudingo nesakote!"
2. "Visą dieną girdėti tik tų senų žmonių pypčiojimą – nervus gadina."
3. "Vietoj darbo – vienas pypčiojimas prie kavos aparato."

Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, tuščiažodžiavimas, birbėjimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pypčiojimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis beprasmį, nuolatinį kalbėjimą, plepėjimą, tuščią žmonių birbėjimą. Dažnai turi neigiamą atspalvį (erzina, vargina). Pavyzdžiai: 1. "Nustokite tą pypčiojimą, nieko naudingo nesakote!" 2. "Visą dieną girdėti tik tų senų žmonių pypčiojimą – nervus gadina." 3. "Vietoj darbo – vienas pypčiojimas prie kavos aparato." Sinonimai: plepėjimas, balbėjimas, tuščiažodžiavimas, birbėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.