pynà. pynė:
1. Šiaudų ana pina tokias pynàs ilgas i dirba brylius. Buvo kretilai nupinti iš tokių pynų̃. Iš kanapių liuobėjo supinti teip kaip plaukus tokią pỹną. Kutai prie pynelių. išraitytas pyrago pagražinimas: Karvojus išvingurtas pynomis. Trys pỹnos buvo par pintinį [pyragą],
dar i višta patupyta.
2. Pirmu liuobu i dvi pynàs nešioti, o daba [r] nebliko ir į vieną ko bepinti. Plaukų pynas sunarsto užpakalė [je]. Aš plaukus pinu į dvi pynàs.
3. Miestas žibėjo. žalių lapų pynomis.
4. Pačių dideliųjų cebulių tris pynas pripynėm.
5. virvė (pakinktų dalis), prie kurios pritvirtinamos ienos: Jungartas jungia pyną su dysele. Nupink pỹną – senoji jau nusidėvėjo. Suveržk pỹną, kad nugaros nenugriaužtų. Nutrūko ringarto pyna.
6. nuo mestuvų nuimti siūlai: Pỹną reik įriesti į riestuvą.
pynų̃ pynàs darýti suktai elgtis: Pynų pynas daro tie advokatai teismūse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.